apgėdinti — tr. 1. negarbę padaryti, pažeminti: Kam negarbę padaryti, ką apgėdinti KII314. Aš apgėdinau jį, t. y. apskelbiau gėdingus jo darbus J. Rods negražu žiliems bernams, kad juos koks berniuks glūpoks apgėdina dirbdams K.Donel. Jis tuoj apgėdina… … Dictionary of the Lithuanian Language
gėdinti — gėdinti, ina, ino tr. 1. sarmatyti; išjuokti, dergti: Kitą gėdink ir pats gėdėkis J. Nereik mums juoktis iš tokių senelių ir gėdinti jų dėl tamsumo J.Jabl. | refl.: Gėdinsis padėti rublį, mažiausiai paskleis penkis Žem. 2. šmeižti, žeminti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
išgėdinti — tr. 1. gėdą daryti; išjuokti, išdergti: Išgėdinu, gėdą darau kam SD139. Aš sūnų išgėdinau, t. y. išreiškiau gėdingus jo darbus J. Neišgėdinti yra, kurie manęs laukia prš. 2. refl. pažeminti: Jo žodžio dėlei turi duotis išsigėdinti, neapkęsti brš … Dictionary of the Lithuanian Language
pagėdinti — tr. 1. pajuokti, padaryti gėdą: Jis pagėdino juosius už tokias kalbas J. Pagėdink puikias barnis mūsų neprietelių PK142. Jo vardas stojosi išbliuznytas ir pagėdintas Mž136. | refl.: Kaip žmonių akių nepasigėdinai? rš. 2. išdergti, apšmeižti:… … Dictionary of the Lithuanian Language
sugėdinti — tr. padaryti gėdos: Tu aną sugėdinai J. Tie, kurie jos ant arklių, bus sugėdinti brš. | refl.: Ana, jį begėdindama, susigėdino J. gėdinti; apgėdinti; išgėdinti; pagėdinti; sugėdinti; užgėdinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užgėdinimas — sm. (1) → užgėdinti 2: Taip daugel nukentėjęs užgėdinimų P. Užgėdinimas už svetimą blogą darbą bus atakis J. Kas save puikiu vadina, tas pats save gadin, nuog antrojo gaun užgėdinimą PP49. Kryžeiviai jos brolius, norinčius užtaryti aną nuo… … Dictionary of the Lithuanian Language
užgėdyti — užgėdyti; L1 žr. užgėdinti 1. | refl.: Raudonavo užsigėdijęs Blv. gėdyti; pasigėdyti; sugėdyti; užgėdyti … Dictionary of the Lithuanian Language